www.graikinisriesutas.lt

Sodinimas: 

Graikinio riešutmedžio sodinimo schema. Kokiu atstumu sodinti riešutmedžius vieną nuo kito, toli ar arti?

Žemaūgius graikinius riešutmedžius galima sodinti 5x7 metrų, geriau 7x7 metrų atstumu, vidutinio aukščio graikiniai riešutmedžiai sodinami 10x10 metrų arba 10x12 metrų atstumu ir patys aukščiausi graikiniai riešutmedžiai sodinami 12x14 metrų arba 14x16 metrų atstumu. Yra ir didesnės sodinimo schemos 16x20 metrų arba 20x24 metrų atstumas. Visa esmė yra graikinio riešutmedžio ilgaamžiškume, po 50, 100 ar 300 metų jis auga ir plečiasi, medis didėja savo apimtimi.

 10 metų graikinio riešutmedžio vainikas pasiekia iki 4 metrų diametrą, 20-mečio 8 metrų diametrą, 40-mečio 12 metrų diametrą, o 100-mečio 20 metrų diametrą (tai vidutiniai skaičiai, medžiams augantiems atvirose erdvėse).

 Gal teko matyti kaip būna tankiai ir arti susodinti vienas nuo kito medeliai, nors jie yra nežemaūgiai. Kodėl taip sodina? Visu pirma reikia greičiau gražinti išleistus pinigus, reikalingas didesnis bendras riešutų derlius. Antra, graikiniai riešutmedžiai jau seniai perėjo iš miško kultūros į intensyvią kultūrą, nors daugelis tai neigia. Trečia, kokiam laikotarpiui Jums reikalingas graikinių riešutmedžių sodas 25, 50, 75 ar 100 metų. Nuo viso šito priklauso sodinimo schema.

Vienas praktinis pavyzdys apie graikinių riešutmedžių, (kurie yra vidutinio dydžio) tankią sodinimo schemąhttps://www.youtube.com/watch?v=mBc2duXzDnU

:Autorius: https://ok.ru/gretskyore/topic/66543827752272


Medelius geriausia sodinti pavasarį gegužės mėnesį po šalnų (obelų žydėjimo), iki birželio pradžios, o rudenį rugsėjį-lapkritį, iki šalnų.

Kasama duobė 1 metro pločio,  1 metro ilgio ir 1 metro gylio arba 70x70x70 cm, 60x60x70 cm, 60x60x60 cm (mes naudojame 60x60x70 cm, žemė priemolis, brėžinys Nr. 1 ir Nr.2). Duobės gylis priklauso nuo žemės derlingumo, kuo žemė mažiau derlingesnė, tuo duobė gilesnė ir platesnė. Žinoma, duobės dydis ir turinys medeliui padeda lengviau ir greičiau suformuoti našią šaknų sistemą, graikinis riešutmedis greičiau auga, mažiau serga, ankščiau pradeda derėti ir yra atsparesnis šalčiams.

 Duobės dugne mes dedame 1 kg  amofoso trąšų (Amofosas NP 12-52), jos ilgus metus maitins medelį (brėžinys Nr.1). Trąšos supilamos kauburiu (jokiais būdais nepilkite per visą duobę, trąšos turi išlikti kauburyje). Tam atlikti naudojame plastikinį 1 kg kibirėlį nuo majonezo ar džemo. Pilnas kibirėlis trąšų lygus 1 kg. Staigiu judesiu duobės dugne apverčiamas kibirėlis, kad kuo mažiau trąšų išsibarstytų į šalis ir užpilamas žemėmis iki kibirėlio dugno. Lengvais judesiais kibirėlį keliame į viršų, užpiltos žemės neleidžia trąšoms pasklisti į šonus, trąšos lieka kauburyje.

 Taip suformavę kauburį, perdengiame šiaudais, išdžiovintu šienu ar nukritusiais medžių lapais. 

Perdengę šiaudais, į duobę pilamas perpuvęs mėšlas, perpuvęs!, nes šviežias mėšlas sunaikins medelį.

Perpuvusį mėšlą taip pat galima uždengti šiaudais, išdžiovintu šienu ar nukritusiais medžių lapais ir užpilti 20-30 cm žemėmis, kad medelio šaknys nesiliestų su perpuvusiu mėšlu (brėžinys Nr. 1).

Augalas parduodamas polietileniniame maišelyje (vazone) arba iškastas iš dirvos. 

Jei sodinukas vazone, prieš sodinant maišelis su augalu guldomas ant žemės ir nupjaunama maišelio apačia (paveikslėlis Nr. 1).

Duobėje augalas pastatomas vertikaliai ir perpjaunamas maišelio šonas (paveikslėlis Nr. 2), bet maišelis nenuimamas. Aplink augalo šonus užberiame žeme ir maišelis atsargiai ištraukiamas iš duobės.

Pasodinus augalą, negalima daryti prie kamieno duobės, o priešingai - reikia suformuoti 5 cm žemės kauburį. 

Paaukštinimas prie kamieno turi būti dėl to, kad niekada nesusidarytų ledas, kuris gali sunaikinti augalą.

Graikinį riešutmedį netinka sodinti pelkėtose vietovėse, kur gruntiniai vandenys aukščiau kaip 2-2,5 metrai.

Netinka rūgšti dirva.

Užaugęs medis užima nedaug vietos. Jo aukštis siekia 3-4 metrai, todėl riešutmedis tinkamas auginti sodų bendrijose, greta gyvenamųjų pastatų (ne arčiau kaip 4 metrai), mažuose žemės plotuose veisti plantacijas.

Tinkamai prižiūrint, greitai pradeda derėti 3-4 metais. 

"Korenovskij" rūšies graikinis riešutmedis atsparus -35°C šalčiui.

Graikinis riešutas yra vidutinio dydžio, plono kevalo ir labai gero skonio.


Prieš sodinant maišelis su augalu guldomas ant žemės ir perpjaunama maišelio apačia (paveikslėlis Nr. 1)

www.graikinisriesutas.lt











Duobėje augalas pastatomas vertikaliai ir perpjaunamas maišelio šonas (paveikslėlis Nr. 2)

Graikinio riešutmedžio sodinimas 2

 

 












Sodinukų sodinimo brėžinys Nr. 1

www.graikinisriesutas.lt
www.graikinisriesutas.lt



Spausdinti
Sodinimo aprasas.pdf (237.28KB)
Spausdinti
Sodinimo aprasas.pdf (237.28KB)

 

 


Sodinukų sodinimo brėžinys Nr. 2 

(Sodinome pasitelkiant vietines medžiagas).

graikinio riešutmedzio sodinimas
www.graikinisriesutas.lt






Sodinukų sodinimas (Video rusų kalba) 

https://www.youtube.com/watch?v=DnEhN9kQ_uo


Sodinukų sodinimas, pirmieji metai (Video rusų kalba)

https://www.youtube.com/watch?v=v_R_p943Yb4  

        

Medžio genėjimas ir vainiko formavimas (Video rusų kalba) 

https://www.youtube.com/watch?v=X_CECGvbD4E



Sodinukų paruošimas žiemai

www.graikinisriesutas.lt



www.graikinisriesutas.lt



Ko mums reikės:

www.graikinisriesutas.lt
www.graikinisriesutas.lt




2016 spalio mėnuo. Sodiname graikinius riešutmedžius iš L. S. Šugino kolekcijos .  (Леонид Семенович Шугин, Украина) 

http://zengarden.in.ua/2011/02/walnut/

http://kharkov-online.com/board/o239048.html

https://ok.ru/gretskyor/topic/63184448473962

 Stebėsime kaip sodinukai adaptuosis Lietuvoje. Pasodinome įvairias rūšis: Kočerženko (Кочерженко),  Sadko atminties (Памяти Садка), Miežanskij (Timošenko) Меженский(Тымошенко), Ivan Bagriany (Иван Багряный), Stepanas Bandėra (Степан Бандера), Šlechetna kulka (Шляхетна кулька).


graikinis riesutmedis

Kočerženko (Кочерженко)



graikinis riesutmedis

Sadko atminties (Памяти Садка)


graikinis riesutmedis

Miežanskij Timošenko Меженский (Тымошенко)


Graikinis riešutmedis

Ivan Bagriany (Иван Багряный)


Graikinių riešutmedžių aprašas lietuvių kalba
Rušis Lietuviu k.pdf (123.24KB)
Graikinių riešutmedžių aprašas lietuvių kalba
Rušis Lietuviu k.pdf (123.24KB)
Graikinis riešutmedis

Stepanas Bandėra (Степан Бандера)


Graikinių riešutmedžių aprašas rusų kalba
Сорт.pdf (122.25KB)
Graikinių riešutmedžių aprašas rusų kalba
Сорт.pdf (122.25KB)
Graikinis riešutmedis

Šlechetna kulka (Шляхетна кулька)



Pasodinome 41 "Korenovskij" medelių sodą. Kadangi jie yra žemaūgiai sodinome pagal 8 x 8 schemą.

"Korenovskij" rūšies sodinukai.

Duobė 60cm x 60cm. Juodžemis užpildyti iškastai duobei. 

www.graikinisriesutas.lt


graikinis riesutmedis



www.graikinisriesutas.lt

Sodindami naudojome vietines medžiagas.

graikinio riešutmedzio sodinimas

"Korenovskij" graikinis riešutmedis sudygęs iš sėklos, pasodintas tiesiai į žemę. Prarasta daug riešutų dėl lauko pelių.

www.graikinisriesutas.lt


Sodinukas persodintas į nuolatinę vietą.

www.graikinisriesutas.lt
















Žinoma, kad graikinių riešutmedžių derlingumui turi didelę įtaką medžio rūšis, bet nesilaikant kai kurių taisyklių, net ir derlingiausia rūšis neduos didelio derliaus. 

Daugelis galvoja, kad graikinis riešutmedis yra nelepus ir nereikalaujantis daug dėmesio medis. Ši nuomonė senai paseno ir yra klaidinga. Žinoma, derlingose žemėse riešutmedis geriau derės negu nederlingoje, bet jeigu Jūs norite gauti maksimalų arba bent jau stabilų derlių, tai be kai kurių auginimo taisyklių ir grunto tręšimo nepavyks pasiekti maksimalių rezultatų.

Kadangi graikinis riešutmedis dera ne vieną dešimtmetį, jį reikia stebėti ir reguliariai tręšti, kitu atveju sodas neduos didelio derliaus.

Graikinis riešutmedis mėgsta vandenį, todėl laistymas ir dirvos purenimas-tai svarbiausia apie ką reikią atsiminti! Lietuvoje riešutmedžiui didžiausias vandens poreikis birželio - rugpjūčio mėnesiais.

Reikia nepamiršti, kad per didelis tręšimas azoto trąšomis sukelia bakterines ligas. Norint išvengti nemalonumų, tiesiog prieš tręšimą reikia ištirti gruntą. Pradėjus riešutmedžiui derėti pirmus 2 - 3 metus, nerekomenduojama naudoti azoto trąšas. Derlingumui pagerinti naudojamos fosforo ir kalio trąšos.

Atliekant grunto ir kitus tyrimus galima nustatyti:

Sodinukų būklę,

Naudingų ir kenksmingų organizmų skaičių ir jų pasiskirstymą,

Kada vykdyti žemės ūkio veiklą,

Meteorologinių sąlygų įvertinimą,

Technologinių ir prevencinių priemonių nustatymas, siekiant užtikrinti veiksmingumą.

Azoto trąšos naudojamos pavasarį, prieš dirvos purenimą ir laistymą, o fosforo ir kalio trąšos naudojamos rudenį prieš dirvos suarimą. 

Reikia stebėti ir formuoti riešutmedžio vainiką:

Genėti sergančias, pažeistas ir vainiko tankias šakas. 

Išvada: norint gauti maksimalų derlių, po pasodinimo reikia aktyviai dalyvauti medžio augime, laikytis šių auginimo taisyklių: tręšti, purenti, laistyti ir genėti nereikalingas šakas.


Ideali nežemaūgių graikinių riešutmedžių sodinimo schema, kuri duos puikų derlių!

Graikiniai riešutmedžiai, tai kultūra mėgstanti laisvą augimą, nemėgstanti tankaus susodinimo.          

Skiepytas, o juo labiau daugintas iš sėklos, graikinių riešutmedžių pasodintas sodas naudojant 8 x 6 metrų sodinimo schemą pradeda nykti 10 gyvavimo metais!  

8 x 8 –  12 metais, 10 x 8 – 14 metais, 10 x 10 – 18 metais, 12 x 12 – 30 metais,

14 x 10, dėl šviesaus ir plataus koridoriaus (14 m)  ir atstumo tarp medžių 40 metais.

Naudojant sodinimo schemą 14 x 12 – riešutmedžiai be jokių bėdų gerai auga ir dera iki 50 metų.  Pagal pateiktų tyrimo rezultatus, naudojant 16 x 16 ir 18 x 18 m sodinimo schemą, medžiai puikiai auga ir vystosi iki 80 – 100 metų!

Kaip suprasti graikinių riešutmedžių „NYKIMAS“?!

 „NYKIMO“ fenomenas pasireiškia sumažėjusiu augalo atsparumu nepalankiems aplinkos veiksniams: šalčiui, sausrai, ligoms.             

Pasekmė-nušalę medžiai net ir šiltą žiemą arba masinės medžių ligos vasaros metu.

Bėgant metams riešutų derlius ne didėja, o sustoja augti, vėliau staigiai krenta. Krenta ir riešuto kokybė.

Nuo pastebėto medžių nykimo po 5-10 metų sodas atrodo apgailėtinai, iškyla klausimas dėl sodo tolesnio eksploatavimo ir iškirtimo.

     

 Paklauskime savęs: ar apskritai verta pradėti projektą, kuris yra grindžiamas greitam sodo susinaikinimui?! 


    Atsiperkamumo klausimą galime išspręsti labai paprastai, naudojant kompaktiškas augalų kultūras, kurios turi suderinamumą su graikiniu riešutmedžiu. Tai slyva, abrikosai, įvairūs vaiskrūmiai. Galima sodinti ir daržoves, bulves, morkas, kopūstus ir t.t., kurie nebus konkurentai graikiniam riešutmedžiui.

 

Kokį sodą mes galime turėti naudojant sodinimo schemą 8х8,10х10?

Geriau vieną kartą pamatyti nei išgirsti! Tiesa, sodas yra apleistas! o graikiniai riešutmedžiai neaiškios rūšies? 

Sodui apie 40 metų, (video rusų kalba)    https://www.youtube.com/watch?v=OiYlx3tmSdY

(Веселые буковеньки, сад, которому около 40 лет схема - 8x8)